pabaltakė

pabáltakė sf. (1) 1. balta, išversta akis: Negeras žmogus veiza pabáltakėms, kad ir ne pijokas Šts. 2. baltakė, degtinė: Visi galėjo išsimaudyti toje pabaltakėje, ne tiktai prisisprogti rš.